Patarimai jaunimui: kaip ieškoti darbo

Esi studentas ir nori turėti šiek tiek daugiau, nei kiek tėvai perveda kiekvieną savaitę? Laikas žengti į suaugusiųjų pasaulį. Darbas – pagrindinis pajamų šaltinis. Žinoma, kaip ir kiekvienas, turi didelių užmačių. Kilti karjeros laiptais, gal įsivelti į politiką, pradėti nuosavą verslą. Bet visi pradeda nuo kažko mažo ir tame nėra jokios gėdos. Kaip tik – turėtum didžiuotis. Priimi protingą, atsakingą sprendimą. Tad leisk tau truputį padėti įeiti į vėžes.

Darbo galima ieškoti trimis būdais: per pažįstamus, savarankiškai ir darbo biržoje. Aptarkime kiekvieną iš šių būdų.

Pažįstami. Turbūt esi girdėjęs iš tėvų, kad jų jaunystės laikais gauti gerą darbą buvo įmanoma būtent taip – per gimines ir pažįstamus. Nors šiandien šis būdas kai kurių nemėgstamas ir peikiamas, tačiau jis vis dar veikiantis. Nepatingėk atvirai ir rimtai šnektelėti su tėvais – jie juk visuomet bus pasiruošę padėti. Gal jų draugas ar draugė turi verslą? O gal yra kokios įmonės direktorius ar personalo vadybininkas? Tai puiki proga gauti darbą pas pažįstamus žmones. Taip ir drąsiau bus pirmosiomis dienomis. Nekankins baimė, kad tuoj kažką sugadinsi ir teks skristi lauk.

Savarankiškos paieškos. Jei esi labai savarankiškas ir nenori, kad tau kas nors padėtų – sveikintina. Pačiam darbo ieškotis kartais geriausia: tik tu tiksliai žinai, ką nori veikti, kiek uždirbti ir kiek laisvo laiko pasilikti. Kai tavo sprendimų nereguliuos niekas kitas, ieškoti bus lengviau. Pradėti paieškas gali internete: darbo skelbimai lūkuriuoja kiekvienoje skelbimų svetainėje. Čia dažnai skelbiasi barų, restoranų, parduotuvių atstovai, siūlantys galimybę užsidirbti būtent tokiems studentams, kaip tu. Tik būk atsargus – išmok atsirinkti, kurie darbo skelbimai tikri, o kurie – ne.

Darbo birža. Jei tikrai trokšti dirbti, o ne tik pavaidinti, tai geriau į darbo biržą neik. Net ten dirbantys žmonės sako, kad verčiau ieškotis darbo pačiam. Darbdaviai nelabai patikliai žiūri į žmones, atsiųstus su lapeliu iš šios institucijos: jie pripratę, jog tokiems reikia tik parašo, kad galėtų toliau nieko neveikti ir būti išlaikomi valstybės. Tu juk ne toks, tiesa?